Agricultural University of Iceland - Hvanneyri, IS - 311 Borgarnes - tel.: 433 5000 fax: 433 5001 - mail: lbhi@lbhi.is

 

 
Bśtękni
Tilvķsanir
Leišbeiningar
- Dreifing bśfjįrįburšar
- Dreifing tilbśins įburšar
- Dreifing sįšvöru
- Drįttarvélar
- Framręsla
- Jaršvinnsla
- Heyskapur
- Kornrękt
- Gripahśs
- Landnżting
- Giršingar
- Nįmskeiš
- Annaš
Rannsóknir
Gagnleg vefföng
Sérvefir
Erlend samskipti

 

 
Innri vefur

 
 
Póstur į vefstjóra


Kornskuršarvélar

Lįrus Pétursson
Rannsóknastofnun landbśnašarins, bśtęknisviši



INNGANGUR

Kornrękt į Ķslandi hefur fariš mjög vaxandi undanfarin įr og veršur aš lķta svo į aš hśn sé komin til aš vera. Įriš 1995 var ręktaš korn į um 500 hekturum, 1998 hafši sś landsstęrš žrefaldast og veršur lķklega a.m.k. fjórföld įriš 1999, ž.e.a.s. 2000 ha. Ef mišaš er viš aš uppskera sé 3,5 tonn/ha (85% že.) verša skorin 7.000 tonn haustiš 1999. Ķ skżrslu Hagžjónustu landbśnašarins um hagkvęmni kornręktar į Ķslandi, sem śt kom į dögunum, kemur fram aš į Hagžjónustunni er tališ varlega įętlaš aš įriš 2000 verši skoriš allt aš 12.000 tonnum af korni.

Eitt af vandasömustu verkum viš kornrękt er žreskingin. Žreskivélar eru nokkuš flókin og vandmešfarin tęki sem mikilvęgt er aš beitt sé af kunnįttu til žess aš lįgmarka korntap og kornskaša. Erlendis er oft mišaš viš aš įsęttanlegt korntap viš žreskingu sé um 3-5%. Vegna žess hversu hįtt rakastig er ķ korni hér į landi viš skurš er hępiš aš ętla aš viš nįum žvķ marki, en tap į bilinu 6-10% ętti aš geta veriš veršugt markmiš. Rannsóknir vantar į žvķ hver raunveruleikinn er hér į landi hvaš korntap viš žreskingu varšar, en athuganir Bjarna Gušmundssonar benda til aš um mun meira tap geti veriš aš ręša en venjulegt er ķ nįgrannalöndum okkar. Žaš er žvķ full įstęša til aš rannsaka žetta atriši nįnar og leita leiša til aš bregšast viš ef žaš sannast aš hér séum viš aš missa af meiri veršmętum en efni standa til.

Framleišendur žreskivéla lįta fylgja meš vélunum upplżsingar um hvernig haga skuli akstri og stillingu vélanna mišaš viš ašstęšur, t.d. eftir korntegund, rakastigi korns og korn:hįlm hlutfalli. Žegar framleišandi gefur upp afkastagetu vélarinnar er yfirleitt mišaš viš aš veriš sé aš žreskja fullžroskaš hveiti meš korn:hįlm hlutfallinu 1:1 og aš korntap ķ žreskivélinni sjįlfri (ž.e.a.s. žaš sem tapast aftur śr vélinni) sé ekki yfir 2%.

Nśtķma žreskivél byggir į mjög gömlum grunnašferšum viš žreskingu og hreinsun kornsins. Sś ašferš aš skilja sundur korn og hįlm meš žvķ aš lįta žreskivöl snśast mót žreskihvelfu er rakin allt aftur til 1785 žegar hinn skoski Andreas Meikles kom fram meš slķkan bśnaš, sem var į žeim tķma mikil bylting ķ žróun į tękni viš žreskingu. Žrįtt fyrir aš mikiš vatn hafi runniš til sjįvar sķšan heldur grunnhugmynd Meikles enn velli og flestar vélar ķ dag eru meš žreskibśnaši sem byggir į hans hugmynd, žó aš żmsar mismunandi śtfęrslur og endurbętur hafi vissulega komiš til sögunnar. Hér į eftir veršur fariš ķ gegnum hvernig venjuleg žreskivél af algengri gerš er uppbyggš og hvernig hśn fer aš žvķ aš skilja aš korniš og hįlminn.

ŽRESKIVÉLIN

Fremst į žreskivélinni er ljįr sem klippir stönglana og sópvinda sem leggur uppskeruna inn į skuršarboršiš. Fęrisnigill skuršarboršsins flytur uppskeruna aš fęristokki sem flytur hana upp ķ vélina aš žreskibśnaši. Žreskillinn slęr kornin śr öxunum, žannig aš žau falla nišur ķ gegnum žreskihvelfuna og skiljast, žannig frį hįlminum. Hįlmurinn heldur įfram um hįlmvindu aftur į hįlmhristil, en honum er ętlaš aš hrista śr hįlminum žau korn sem ekki nįšu aš falla nišur um žreskihvelfuna og slęddust meš hįlminum ķ gegn. Hįlmurinn hristist sķšan aftur eftir hįlmhristlinum žar til hann fellur aftur af vélinni og leggst žar ķ streng į jöršina. Hęgt er aš velja hvort hįlmurinn fer heill aftur śr vélinni eša hvort hįlmsaxari kurlar hįlminn og jafnvel dreifir śr honum aftan viš vélina. Korniš sem fellur nišur um žreskihvelf-una og žaš korn sem fellur nišur śr hįlmhristlinum safnast į kornplötu og flyst af henni aftur į hreinsiverk. Žar žarf korniš aš falla nišur um efra og nešra sįld gegn loftstreymi frį viftunni sem blęs aftur śr vélinni hįlmleifum, rusli og kuski sem kann aš hafa fylgt meš korninu. Žaš korn sem telst fullhreinsaš er svo flutt meš snigli ķ korngeymi, en sį hluti kornsins sem ekki telst fullhreinsašur fer meš öšrum snigli (hratsnigli) aftur upp į žreskilinn eša hreinsiverkiš til frekari hreinsunar. Į 1. mynd eru sżndir helstu hlutar einfaldrar žreskivélar af algengri gerš.

SKURŠARBORŠ

Til skuršarboršs teljast sópvinda, skuršbśnašur, snigill og fęristokkur, ž.e.a.s. žeir hlutar sem eru framan į žreskivélinni. Skuršarborš geta veriš af nokkrum geršum, en žaš sem er allsrįšandi ķ dag er svokölluš T-gerš žar sem skuršarboršiš er mun breišara en žreskill vélarinnar og sér fęrisnigill skuršarboršs um aš safna uppskerunni aš mišju og mišla til fęristokks sem er af svipašri breidd og žreskillinn.

Breidd skuršarboršs er nokkuš breytileg eftir stęrš žreskivélanna. Algengustu stęršir eru į bilinu 3-7,5 m. Į breišum vélum er yfirleitt hęgt aš taka skuršarboršiš af į handhęgan hįtt og setja žaš į vagn žegar flytja žarf vélina į milli staša.

Skuršarboršiš getur veriš żmist stutt eša langt. Stutt borš (amerķsk gerš) er um 45 cm langt, męlt frį fingraoddum og aftur aš snigli. Langt borš (evrópsk gerš) er um 60 cm langt. Stutt borš hentar einkum vel ef strįlengd žeirrar korntegundar sem žarf aš skera er mjög stutt eša žegar strįiš er skoriš ofarlega. Stutt borš er hins vegar vandnotaš žegar strįlengdin er mikil og eins ef akurinn er ķ legu, en žį er hętta į aš fęrisnigillinn nįi ķ plöntuna įšur en ljįr-inn sker hana. Žį dregst hśn upp meš rótum og meš fylgir jaršvegur inn ķ vélina, sem er hiš versta mįl. Hęgt er aš draga śr žessum vanda meš žvķ aš hękka fęrisnigilinn.

Langt borš er almennt tališ henta betur en stutt borš, ekki sķst į noršlęgum slóšum. Meš löngu borši er aušveldara aš leggja uppskeruna inn į boršiš meš öxin į undan, sem er mikilvęgt fyrir žreskinguna, mötunin veršur yfirleitt jafnari, žaš gengur betur ef akurinn er kominn ķ legu, og löngu boršin eru formuš žannig aš rétt aftan viš ljįinn er upphękkun sem virkar bęši sem vörn gegn steinum og jaršvegi og kemur auk žess ķ veg fyrir aš smįöx, sem kastast frį fęrisnigli, fari śt af boršinu. Hętta viš löngu boršin er aš ef veriš er aš skera mjög strįstutt žį getur uppskeran safnast fyrir į boršinu framan viš fęrisnigilinn og żmist stķflaš vélina eša fariš ķ haugum inn ķ žreskiverkiš, sem veldur afleitri žreskingu meš tilheyrandi korntapi. Til aš męta žessu er gott aš geta stillt stöšu sópvindunnar fram og aftur innan śr ökumannshśsi. Flestar žreskivélar sem nś eru į markaši hafa lengd skuršarboršs į bilinu 50-60 cm.

Hęš skuršarboršs yfir jöršu er hęgt aš stilla innan śr ökumannshśsi og į sumum vélum er sjįlfvirk hęšarstilling. Meišar eru undir boršinu til aš verja botninn, hindra aš skuršbśnašur gangi of nįlęgt jöršu (6-12 cm) og hindra aš steinar og jaršvegur safnist framan viš boršiš og fari inn į boršiš. Léttibśnašur er til aš minnka įlag į meiša boršsins og til aš žaš fljóti betur yfir ójöfnur ef slegiš er mjög nęrri jöršu eins og žarf aš gera žegar akurinn er ķ legu. Léttibśnašurinn į aš taka žaš mikinn žunga af skuršarboršinu aš hęgt sé aš lyfta žvķ meš hendinni meš žvķ aš taka ķ strįskilju boršsins. Žaš mį žó ekki vera svo létt aš žaš fari aš sveiflast upp og nišur žegar ekiš er į ójöfnu landi.


1. mynd. Žverskuršarmynd af einfaldri žreskivél af venjulegri gerš (Heir 1998).



Skuršbśnašur

Til skuršbśnašar teljast; greišufingur, ljįr, axlyftur og drifbśnašur ljįsins. Ljįrinn gengur venjulega um 500 tvöföld slög (fram og til baka) į mķnśtu (8,33 į slög į sekśndu), sem žżšir aš ef bil į milli fingra er 76 mm er ferilhraši ljįsins aš mešaltali um 1,2-1,3 m/s. Algengt er aš eggjar ljįblaša séu riflašar, en slķk blöš endast lengur og "halda" betur strįinu mešan skoriš er. Fingur eiga aš vera nęgilega oddhvassir til aš žaš safnist ekki į žį og žeir eiga aš vera ķ beinni lķnu til aš lįgmarka įlag į skuršbśnašinn. Hęgt er aš rétta žį meš žvķ aš beygja žį til.

Axlyftur eru hjįlparbśnašur framan į fingur sem er ętlaš aš fara undir plöntur sem liggja og lyfta žeim upp fyrir ljįinn, žannig aš sópvinda nįi aš żta žeim inn į skuršarboršiš. Nżjar vélar eru venjulega afgreiddar meš eina axlyftu į hvert "fet" vinnslubreiddar (4. til 5. hvern fingur), en viš erfišar ašstęšur getur žurft aš nota fleiri axlyftur (2. til 3. hvern fingur). Meš axlyftum og rétt stilltri sópvindu į aš vera hęgt aš skera liggjandi akur įn žess aš korntap verši verulegt. Fyrir kemur aš axlyfturnar taki upp jaršveg og steina, en meš réttri notkun į žó ekki aš vera hętta į žvķ og žess vegna ķ lagi aš hafa žęr alltaf į vélinni. Ekki er rįšlagt aš hafa axlyftu nęr enda en į žrišja eša fjórša fingri, annars er hętta į aš uppskeran safnist žar fyrir.

Sópvinda

Hlutverk sópvindu er aš stżra uppskerunni mjśklega inn į skuršarboršiš, oftast žannig aš öxin komi į undan, en žó ķ einstaka tilvikum meš rótendann į undan (hįvaxinn gróšur og stutt skuršarborš). Sópvindan į aš jafna mötunina inn ķ vélina, hindra aš žaš safnist fyrir uppskera į skuršarboršinu framan viš snigilinn og hśn hjįlpar lķka til viš aš lyfta upp gróšri sem er lagstur į akurinn. Sópvindur eru af mismunandi stęršum, en žvermįl žeirra er oftast į bilinu 1,0-1,7 m ķ žeim žreskivélum sem nś eru į markašnum. Stór sópvinda hefur lengra virkt vinnslusvęši og į meiri möguleika į aš geta hvort tveggja ķ einu, aš lyfta gróšrinum upp į boršiš og jafnframt aš fylgja honum nęgjanlega eftir inn į boršiš og halda žannig ljį og axlyftum hreinum. Stór sópvinda hentar žvķ oft betur žar sem algengt er aš akrar séu lagstir fyrir skurš. Lķtil sópvinda getur aftur į móti unniš nęr sniglinum, sem getur veriš kostur žegar strįin eru stutt. Sópvindan er yfirleitt meš 5 eša 6 kamba og į kambana eru festir fjašrandi tindar. Halli kambanna og žar meš tindanna (kambhorn) er stillanlegur, sem kemur ķ góšar žarfir, t.d. žegar akur er ķ legu.

Į sópvindu eru fjögur atriši sem žarf aš vera hęgt aš stilla:
    · Upp - nišur.
    · Fram - aftur.
    · Kambhorn.
    · Snśningshraši.

Stillingin upp og nišur er įvallt mikiš notuš, en žegar veriš er aš skera jafnan standandi akur er best aš hafa hęšina žannig aš kambarnir leggist į strįin rétt nešan viš öxin. Hęšina er alltaf hęgt aš stilla innan śr ökumannshśsi. Stillingin fram og aftur er einkum hįš žvķ hversu vel uppistandandi strįin eru sem og lengd žeirra.

Snśningshraši sópvindunnar er eitt af mikilvęgustu stillingaratrišum į žreskivélinni allri, og honum er hęgt aš stjórna śr ökumannshśsi. Viš "venjulegar" ašstęšur, ž.e.a.s. žegar akurinn er jafn og allur uppistandandi, er hęfilegt aš ferilhraši sópvindunnar sé 1,3-1,4 sinnum ökuhraši. Žį leggur sópvindan uppskeruna mjśklega inn į boršiš meš öxin į undan. Žetta žżšir žaš aš sé ökuhraša breytt žarf aš breyta snśningshraša sópvindu lķka til samręmis. Einhver algengustu mistök sem gerš eru viš kornskurš eru aš sópvinda er höfš į of miklum snśningshraša og of lįgt stillt, en žaš getur valdiš miklu korntapi, einkum žó ef korniš er vel žroskaš į akrinum og fariš aš losna śr öxunum. Į nżjustu žreskivélum er hęgt aš velja sjįlfvirka samręmingu į ökuhraša og sópvinduhraša.

Fęrisnigill og fęristokkur

Fęrisnigillinn safnar uppskerunni aš mišjunni žar sem fęristokkurinn tekur viš henni og flytur hana upp ķ vélina aš žreskibśnaši. Fęrisnigilinn er hęgt aš stilla upp og nišur, oftast um 4-5 cm, og stundum er hęgt aš stilla hann örlķtiš fram og aftur lķka. Žessar stillingar eru frekar tķmafrekar og žvķ lķtiš notašar, enda yfirleitt ekki įstęša til breytinga ef vélin er alltaf notuš ķ sömu korntegund. Venjulega passar aš hafa hęš snigilsins um 2 cm frį botni skuršarboršsins (finguržykkt). Ef veriš er aš skera mjög grófar og uppskerumiklar tegundir getur veriš įstęša til aš hękka snigilinn (t.d. ef um raps er aš ręša), en varla er įstęša til aš ętla aš slķkar ašstęšur séu algengar hérlendis. Mötunarpinnar ķ mišju snigilsins eru hjįmišjutengdir ķ snigilinn, žannig aš žeir teygja sig śt aš framanveršu og krękja ķ uppskeruna en dragast inn aš aftanveršu žegar fęriband fęristokksins tekur viš. Stundum er hęgt aš stilla hallann į žessum pinnum og žeir eru oft žannig geršir aš ef žeir brotna žį lenda žeir inni ķ sniglinum ķ staš žess aš fara meš uppskerunni inn ķ vélina og valda skemmdum žar.

Fęribandiš ķ fęristokknum er drifiš af öxlinum ķ efri endanum og sį endi er fastur en nešri endinn er hreyfanlegur. Uppskeran flyst upp fęristokkinn į milli fęribands aš nešanveršu og botnplötu fęristokks. Į mörgum žreskivélum er hęgt aš snśa snśningsįtt fęribandsins viš og stundum snśningsįtt fęrisnigilsins lķka, en žaš er til aš hęgt sé aš losa um stķflur sem kunna aš verša žegar ašstęšur eru erfišar.

ŽRESKILL

Žreskillinn hefur žaš hlutverk aš slį korniš śr öxunum og skilja žaš frį hįlminum. Venjulega er reiknaš meš aš 80-90% af korninu nįist ķ gegnum žreskihvelfuna viš venjulegar ašstęšur. Algengt er aš breidd žreskiverksins sé į bilinu 0,8-1,7 m į nśtķma žreskivélum.

Til žreskibśnašarins teljast; steinafella, žreskivölur, žreskihvelfa, hįlmvinda og tķtubrjótar, auk drifbśnašar žreskiverksins sem er ķ flestum tilfellum reimdrif meš mismunandi hrašastillingum.

Steinafella

Steinafella er skśffa sem er į milli fęristokks og žreskihvelfu. Henni er ętlaš aš taka viš steinum, jaršvegi og höršum hlutum sem kunna aš berast inn ķ vélina til žess aš žeir fari ekki inn ķ žreskilinn, en žar myndu žeir vķsast valda skemmdum. Steinafelluna er hęgt aš tęma og ber aš gera žaš reglulega, einkum ef mikiš af jaršvegi berst ķ hana, žvķ aš steinafella sem er full af jaršvegi hleypir ekki steinum ofan ķ.

Žreskivölur

Grunnuppbygging žreskivalar er mjög svipuš į flestum žreskivélum. Žaš eru 6-8 rifluš slagstįl sem eru żmist skrśfuš eša sošin į endaplöturnar. Žvermįl valarins er breytilegt, oftast į bilinu 44-61 cm. Dęmi eru žó til um meira žvermįl (Fortschritt, 80 cm, John Deere, 66 cm). Žyngd žreskivalar ręšst mjög af žvermįli hans og žyngri völur hefur meiri hreyfiorku, heldur jafnari snśningshraša viš breytilegt įlag, en er lengur aš nį snśningshrašanum upp.

Snśningshraši žreskivalar er stillanlegur, oftast į bilinu 15-35 m/s, og mikilvęgt er aš hann sé réttur mišaš viš ašstęšur hverju sinni. Heppilegur ferilhraši žreskivalar fer eftir korntegund og įstandi hennar (žroska, rakastigi). Norskar višmišanir gera rįš fyrir ferilhrašanum 28-30 m/s fyrir bygg, hveiti og rśg viš ešlilegar ašstęšur. Sęnskar tölur gera rįš fyrir 26-32 m/s ķ tvķrašabyggi en 20-25 m/s ķ sexrašabyggi (24-32 m/s ķ hveiti og rśgi) eftir ašstęšum. Eftir žvķ sem hrašinn eykst žį veršur žreskingin haršari, ž.e.a.s. žreskiverkiš nęr aš hreinsa fleiri korn śr öxunum, en jafnframt eykst hęttan į žvķ aš korniš verši fyrir skemmdum af harkalegri mešferš. Val af snśningshraša byggir žvķ į aš finna heppilegt samspil į milli žessara žįtta og lķklegt veršur aš telja aš hér į landi séu žaš efri mörkin sem gilda, žar sem undantekningalķtiš er veriš aš skera korniš minna žroskaš og meš hęrra rakastigi en gert er ķ nįgrannalöndunum. Einnig getur veriš réttlętanlegt aš sętta sig viš harkalegri mešferš į korninu žegar veriš er aš framleiša korn til fóšurs en ekki sįškorn.

Žreskihvelfa

Žreskihvelfan er žaš land sem liggur aš žreskivelinum og gerir honum mögulegt aš slį kornin śr öxunum. Venjulega žekur žreskihvelfan u.ž.b. 25-30% af yfirborši žreskivalar (90-120°). Lengdin er žvķ oftast į bilinu 40-60 cm. Eftir žvķ sem žvermįl žreskivalar er meira er hęgt aš hafa lengri žreskihvelfu mišaš viš aš hśn žeki sama hlutfall af yfirborši. Löng žreskihvelfa hentar betur ķ korni sem erfitt er aš žreskja, eins og algengt er hérlendis, žvķ aš hśn einfaldlega žreskir betur og minnkar žvķ korntapiš. Hśn er hins vegar verri žegar rakastigiš ķ korni og hįlmi er oršiš lįgt, žvķ aš žį kurlast hįlmurinn meira ķ žreskiverkinu og meira af honum lendir ķ hreinsiverkinu meš tilheyrandi hęttu į korntapi sem žvķ fylgir, auk žess sem meiri hętta er į aš korniš verši fyrir skemmdum ef hvelfan er löng. Žreskihvelfan er mikiš til opin, žetta er ķ rauninni nokkurs konar rist sem korniš į aš falla nišur um en hįlmurinn ekki. Afkastageta žreskihvelfu, og žar meš žreskiverksins alls, er hįš heildarflat-armįli hennar og hversu hįtt hlutfall af žvķ er opiš.

Afstaša žreskihvelfu gagnvart žreskiveli er stillanleg, bęši aš framan og aftan. Į eldri vélum er žaš oft gert vélręnt meš stöngum, en į nżrri vélum er žaš vökvastżrt. Biliš er haft minna aš aftan en framan, oftast ķ hlutföllunum 1:2 til 1:3. Ef biliš er t.d. 6 mm aš aftan žarf žaš aš vera 12 mm aš framan til aš hlutfalliš sé 1:2 og 18 mm til aš žaš sé 1:3. Eftir žvķ sem biliš er minna veršur žreskingin haršari og meiri, en hętta į kornskaša jafnframt meiri.

Hįlmvinda

Hįlmvindan hefur žaš hlutverk aš taka viš hįlminum žegar hann kemur frį žeskivelinum og beina honum nišur į fremsta hluta hįlmhristils, įsamt žvķ aš koma ķ veg fyrir aš hįlmur vefjist og safnist utan į žreskivölinn. Į sumum vélum er hęgt aš stilla stöšu hįlmvindunnar og į einstaka tegundum er einnig hęgt aš stilla snśningshrašann, en algengara er aš snśn-ingshrašinn sé hįšur snśningshraša žreskivalar.

Tķtubrjótar

Tķtubrjótar eru ķ rauninni višbótarbśnašur sem ekki er ętlast til aš sé alltaf hafšur į, heldur einungis bętt viš žegar žörf er į. Žetta eru sérstakar plötur eša listar sem sett eru ķ žreskihvelfuna til žess aš auka viš žreskigetuna og gera žreskinguna haršari, einkum meš žaš aš markmiši aš nį aš brjóta tķtur af korninu žegar žęr vilja sitja sem fastast. Žegar slķkt vandamįl kemur upp er męlt meš žvķ aš brugšist sé viš į eftirfarandi hįtt:
    · Byrja į žvķ aš minnka biliš į milli žreskihvelfu og žreskivalar ķ žrepum.
    · Ef žaš hjįlpar ekki žį skal auka ferilhraša žreskivalar, žó helst ekki upp fyrir 32 m/s.
    · Ef tķturnar lįta enn ekki segjast veršur aš grķpa til tķtubrjótanna.

Žaš į sem sagt helst ekki aš nota tķtubrjótana nema brżna naušsyn beri til og önnur rįš dugi ekki. Gera mį rįš fyrir talsveršum skaša į korninu, žaš verši varla nothęft sem sįškorn og aš žaš verši viškvęmara fyrir skemmdum ķ geymslu. Ekki er ólķklegt aš vegna ašstęšna hérlendis sé žörf į aš nota žennan bśnaš meira en venjan er ķ nįgrannalöndunum.

HĮLMHRISTILL

Hlutverk hįlmhristilsins er aš skilja laust korn frį hįlminum, flytja hįlminn aftur af vélinni og flytja korniš sem skilst frį til kornplötu. Um 10-20% af korninu berst ķ gegnum žreskilinn og inn į hįlmhristilinn. Hafi žreskingin tekist vel er žetta korn aš langmestu leyti laust ķ hįlminum og žarf ašeins aš hrista žaš śr. Langstęrstur hluti žess korns sem kemur frį hįlmhristlinum kemur frį fremsta hluta hans og aukin lengd hįlmhristils hefur žvķ takmarkaša žżšingu, en lengdin er oft į bilinu 3-5 m. Virkni hįlmhristilsins ręšst mjög af žvķ hversu žykkt hįlmlag er į honum. Ef ökuhraši er of mikill ķ hlutfalli viš uppskeru veršur hįlmlagiš į hristlinum of žykkt og žį eykst korntapiš verulega. Hįlmhristillinn er festur į sveifarįsa sem snśast og skapa žannig hristing upp og nišur og fram og aftur. Snśningshrašann er yfirleitt ekki hęgt aš stilla og er hann oftast į bilinu 170-280 sn/mķn. Į mörgum vélum er bśnašur til aš róta ķ hįlminum į hristlinum til žess aš jafna hann og lemja śr honum lausu kornin. Žetta geta veriš armar eša gaffalhjól sem snśast.

Hįlmspjald er fest ofan viš hristilinn og hefur žaš hlutverk aš draga śr hraša hįlmsins, įsamt žvķ aš hindra aš laus korn kastist aftur śr vélinni. Hįlmspjaldiš er stillanlegt og getur veriš erfitt aš finna rétta stillingu, ekki sķst žegar ekiš er żmist upp eša nišur halla.

HREINSIVERK

Hlutverk hreinsiverksins er aš hreinsa korniš įšur en žaš fer ķ korngeyminn. Uppbygging hreinsiverks er ķ ašalatrišum eins ķ flestum žreskivélum. Hreinsunin fer fram meš žvķ aš stillanlegum loftstraumi er beint ķ gegnum stillanlegar sįldplötur sem korniš hristist nišur ķ gegnum, en hįlmleifar og rusl fżkur aftur śr vélinni. Til hreinsiverks teljast; kornplata, forsįld, sįldkassi meš efra sįldi, nešra sįldi og baksįldi, vifta, kornsnigill og hratsnigill.

Kornplatan hristir korniš aftur į sįldin og um leiš flokkast massinn, žannig aš kornin sem eru žyngri lenda undir, en lausar agnir og hįlmleifar sem eru léttari lenda ofan į, sem aušveldar loftstreyminu aš blįsa žeim burt žegar massinn kemur aftur į sįldin. Forsįldinu, sem er bara nokkurs konar lenging į kornplötunni, er ętlaš aš hjįlpa til viš žennan ašskilnaš korns og hismis og žar tekur loftstraumurinn aš leika um korniš.

Efra sįldiš (agnsįldiš) er til aš grófhreinsa massann. Žaš er til af nokkrum geršum, en algengast er ķ dag aš bęši efra og nešra sįldiš séu plötusįld (norska: lamellsåld) sem hęgt er aš stilla eftir kornastęrš og ašstęšum. Nešra sįldiš (kornsįldiš) liggur undir efra sįldinu og žvķ er ętlaš aš fķnhreinsa massann sem kemur frį efra sįldinu. Žaš sem ekki nęr aš komast ķ gegnum nešra sįldiš, t.d. žegar tķtur eru fastar į korninu, žarf aš fara aftur ķ gegnum hreinsiverkiš og fellur aftur af nešra sįldinu og nišur ķ aftara hólf sįldkassans. Žangaš fellur lķka žaš sem kemur į baksįldiš, en baksįldiš er bara gróf framlenging į efra sįldinu, ętlaš til aš hleypa nišur kornum sem hafa žvęlst eftir öllu efra sįldinu įn žess aš falla ķ gegn, oftast vegna žess aš eitthvaš hangir viš žau.

Žaš sem hafnar ķ aftara hólfi sįldkassans er flutt meš hratsnigli żmist upp ķ žreskiverkiš, og fer žį bęši ķ gegnum žreski- og hreinsiverkiš aftur, eša upp į kornplötuna og fer žį bara ķ gegnum hreinsiverkiš aftur. Žaš sem hafnar ķ fremra hólfi sįldkassans er flutt meš kornsnigli til korngeymis.

Viftur geta veriš af żmsum geršum, en loftstreymiš žarf aš vera hęgt aš stilla aš ašstęšum hverju sinni til žess aš hreinsunin verši sem best, įn žess aš um korntap verši aš ręša. Loftstreymiš er żmist stillt meš snśningshraša viftu, loftspjöldum eša hvoru tveggja.

NOKKUR ALMENN ATRIŠI

Žau atriši sem mest įhrif hafa į vinnubrögš žreskivélar eru:
    · Rakastig kornsins og hlutfall korns og hįlms.
    · Mötun uppskerunnar ķ vélina.
    · Ferilhraši žreskivalar og bil milli valarins og žreskihvelfunnar.
    · Loftmagn og stillingar sįlda ķ hreinsiverkinu.

Til žess aš fylgjast meš vinnubrögšunum getur ökumašur skošaš korn sem kemur ķ korngeymi og oftast korn sem kemur meš hratsnigli lķka, įn žess aš stķga af vélinni. En hann veršur jafnframt aš gęta aš žvķ sem kemur aftur śr vélinni til žess aš geta lagaš stillingar eša ökulag ef of mikiš korn fylgir meš hįlminum. Hįlmstrengurinn frį vélinni er góšur męlikvarši į vinnubrögšin. Ef hįlmurinn kemur ķ haugum aftur śr vélinni, en ekki ķ jöfnum streng, žį er klįrlega eitthvaš aš vinnubrögšunum og örugglega mikiš korntap sem fylgir žvķ. Helstu įstęšur geta veriš žessar:
    · Akurinn er lagstur óreglulega ķ allar įttir, eša af einhverjum öšrum įstęšum gengur ekki aš mata jafnt ķ vélina.
    · Lįgvaxinn gróšur en langt skuršarborš, ekki hefur tekist aš stilla sópvinduna žannig aš hśn fylgi uppskerunni eftir inn ķ snigilinn, uppskeran safnast fyrir į skuršarboršinu framan viš snigilinn og fer inn ķ žreskiverkiš ķ haugum.
    · Hįlmurinn safnast upp ķ hrśgur į hįlmhristlinum, framan viš hįlmspjaldiš, aftan viš hįlmvindu. Hįlmhristillinn vinnur žį ekki sem skyldi og korniš fylgir meš hįlminum aftur af vélinni. Stafar oftast af rangri stillingu hįlmspjalds eša of miklum ökuhraša.

Hallandi land

Žreskivélar eru afar viškvęmar fyrir halla. Ef ekiš er ķ hlišarhalla žį safnast uppskeran śt ķ ašra hlišina į hįlmhristli og ķ hreinsiverki og afkastagetan minnkar mjög hratt. Viš 10% halla minnkar afkastagetan um 1/3 og ķ 20% halla minnkar hśn um 2/3. Framleišendur hafa reynt aš bregšast viš žessu, t.d. meš žvķ aš lįta vélina rétta sig af sjįlfa, eša aš bara hreinsiverkiš rétti sig af žegar ekiš er ķ halla. Einnig er reynt aš skipta hreinsiverki og hristli ķ nokkur hólf eftir endilöngu meš žilplötum. Žegar ekiš er nišur halla gengur hįlmurinn hęgar aftur eftir hįlmhristlinum og hįlmlagiš veršur žykkara, og žegar ekiš er upp halla gengur hįlmurinn hrašar aftur af og hįlmhristillinn fęr žvķ minni tķma til aš hrista korniš śr hįlminum. Almennt mį žvķ segja aš žegar ekiš er ķ hallandi landi žį er įstęša til aš draga nokkuš śr ökuhrašanum til žess aš foršast aukiš korntap.

Axgreišur

Til kornskuršar hefur veriš žróašur bśnašur sem settur er ķ staš skuršarboršs į hefšbundna žreskivél og kallast axgreiša (enska: stripper). Axgreišan sker ekki į stöngulinn heldur eru fķngeršir plastfingur sem strjśka kornin śr öxunum og sópa žeim inn ķ vélina. Žetta žżšir žaš aš hįlmmagniš sem kemur inn ķ vélina minnkar nišur ķ u.ž.b. fjóršung af žvķ sem kemur meš venjulegu skuršarborši. Afköst žreskibśnašarins aukast ķ samręmi viš žaš, enda korn:hįlm hlutfalliš mjög stór įhrifažįttur ķ afkastagetu žreskivéla. Axgreišuhugmyndin er mjög gömul (meira en 2000 įra), en žaš er fyrst nś į sķšustu įrum sem fundin hefur veriš upp tękni sem gerir žetta mögulegt, įn žess aš korntapiš verši óįsęttanlegt. Jafnvel viršist vera sem korntap geti veriš minna en meš hefšbundinni ašferš žegar korniš er illa žroskaš og meš hįtt rakastig. Žaš er žvķ athugunarefni hvort žetta sé eitthvaš sem vert vęri aš reyna hérlendis. Galli viš žessa ašferš er aš hįlmurinn stendur eftir į akrinum og žarf aš slį hann sérstaklega ef į aš nżta hann.

AŠ LOKUM

Žó aš hér hafi veriš tżnd til nokkur atriši um žreskivélina žį vantar mikiš į aš um tęmandi umfjöllun sé aš ręša. Ekkert hefur t.d. veriš talaš um hreyfilinn, drifrįsina, stjórnbśnaš, ašbśnaš ķ ökumannshśsi, tęmingu geymis, aksturstękni, višhald og eftirlit, heldur hefur einungis veriš fariš ķ gegnum žį hluta vélarinnar sem snśa aš feršalagi kornsins ķ gegnum vélina, ķ žeirri von aš žaš verši einhverjum aš gagni til betri skilnings į žvķ meš hvaša hętti kornskuršur og kornžresking fer fram.

HEIMILDIR

Bjarni Gušmundsson, 1997. Verkun og geymsla korns. Bęndaskólinn į Hvanneyri, bśvķsindadeild, 27 s.

Bjarni Gušmundsson, 1998. Munnlegar upplżsingar.

Claesson, S., Svedsäter, S.Å. & Åberg, E., 1972. Skördetröskning. JTI Medd. 344, 115 s.

Culpin, C., 1992. Farm Machinery. Blackwell Sci. Publ., 444 s.

Hagžjónusta landbśnašarins, 1998. Śttekt į hagkvęmni kornręktar į Ķslandi, įsamt samantekt um stušning viš kornrękt ķ žekktum kornręktarlöndum, 49 s. + fylgiskjöl.

Heir, J.A., 1998. Skurtreskere og skurtresking. Landbruksforlaget, 172 s.

Heir, J.A. & Widnes, O.I., 1994. Skurtreskeren og skurtresking. ITF Melding 9-1994, 19 s.

Ingvar Björnsson, 1998. Axgreišutękni ķ kornrękt. Nįmsv. viš Bęndask. į Hvanneyri, bśvķsindadeild, 11 s. (óbirt).

Lundin, G., 1989. Skördetröskning meš reparbord. Tekn. f. lantbruket 17. JTI, 11 s.

Lundin, G., 1993. Skördetröskning meš reparbord. JTI Medd. 443, 48 s.

Lundin, G. & Claesson, S., 1985. Skördetröskning. JTI Medd. 409, 105 s.

Pįll E. Ólafsson & Žorsteinn Jóhannsson, 1998. Žreskivélar. Nįmsverkefni viš Bęndask. į Hvanneyri, 7 s. (óbirt).

Witney, B., 1988. Choosing & Using Farm Machines. Longman Sci. & Technical, 412 s.


lp.doc

 

 Leit į vef
 

Bśvélaprófanir

Yfirlit bśvélaprófana 1968-1979

Yfirlit bśvélaprófana 1968-1979

1980 1981 1982 1983 1984 1985 1986 1987 1988 1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2003 2004 2005

 

Flżtikrękjur

landbunadur.is
Rit LbhĶ
Vefpóstur LbhĶ